Data: 2011 m. gegužės 20 d. Vieta: Verslo Lyderių centras, Kaunas Organizatorius: Švietimo Aprūpinimo Centras   300 dalyvių

2011 m. gegužės 20-ąją – paskutiniąją projekto „Lyderių laikas“ I-ojo etapo baigiamosios konferencijos dieną – švietimo bendruomenė skubėjo į Kauną. Čia, Verslo lyderių centre (BLC), buvo pristatomos projekto vykdytojų papildomai išverstos ir išleistos trijų pavadinimų knygos, įvairiais aspektais aptariančios švietimo lyderystės fenomeną.

Pirmąją knygą – Daglaso Grifino (angl. Douglas Griffin) „Lyderystės ištakos. Saviorganizacijos ir etikos sąsajos“ (angl. „The Emergence of Leadership. Linking Self-organization and Ethics“) – pristatė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė, Lyderystės studijų programos vadovė dr. Violeta Barvydienė. Jai talkino to paties universiteto Lyderystės galios įprasminimo programos magistrantės Dalia Švelnytė ir Skaidrūnė Vetcelienė.

ISM komandai pavyko gana sudėtingą leidinį pristatyti žaismingai ir interaktyviai. Renginio metu buvo demonstruojama knygoje nuolat pavyzdžiu pasitelkiamo ir komentuojamo filmo „Erina Brokovič“ ištrauka, padėjusi renginio dalyviams lengviau suvokti knygos autoriaus nagrinėjamą lyderystės saviorganizacijos aspektu idėją.

Pristatytoji D. Grifino knyga sudaryta iš dviejų pagrindinių dalių. Pirmojoje knygos dalyje „Lyderystė ir sistemos saviorganizacija: dalyvavimas sistemose“ nagrinėjamas mokslinis lyderystės teorijos pagrįstumas ir teigiama, kad ši teorija paremta sisteminiu požiūriu į saviorganizaciją, darančiu reikšmingą poveikį etikai. Pagrindinis šios teorijos modelis yra toks: lyderis yra nešališkas organizacijos stebėtojas, lyg mokslininkas, taip panaikinamas buvimo tuo pačiu metu ir organizacijos stebėtoju, ir dalyviu paradoksas.

Antrojoje knygos dalyje „Lyderystė ir dalyvavimu grįsta saviorganizacija: dalyvavimas vietinėje sąveikoje“ teigiama, kad būtina atsisakyti modernistinio požiūrio į savarankišką individą bei Imanuelio Kanto sistemos saviorganizacijos sampratos ir išplėtoti dalyvavimu grįstos saviorganizacijos teoriją. Šia knygos dalimi siekiama parengti pagrindą, padėsiantį suprasti, kad dalyvavimu grįsta saviorganizacija yra tapatumo išsaugojimo ir galimo transformavimo procesas.

Knygos „Lyderystės ištakos. Saviorganizacijos ir etikos sąsajos“ tikslas – atskleisti ir išreikšti tam tikrą požiūrį į organizacijų sudėtingąsias sistemas. Šis požiūris sutelkia dėmesį į savaveiksmę ir refleksyvią žmonių prigimtį, pabrėžia, kad žmonės reaguoja ir dalyvauja sąveikos procesuose, o šių procesų evoliucija yra visiškai nenuspėjama.

Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Monika Bilotienė ir Panevėžio Vyturio vidurinės mokyklos direktorė Vitalija Dziuričienė, nuolat bendraudamos su publika, duodamos susirinkusiems užduočių ir ragindamos aktyviai diskutuoti, pristatė antrąją knygą – Lindos Lambert (angl. Linda Lambert)„Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga“ (angl. „Leadership Capacity for Lasting School Improvement“).

Ši knyga įdomi tuo, kad ji įvairiais aspektais pristato lyderystės vaidmenis visuose švietimo bendruomenės postuose (direktoriaus, mokytojo, mokinių, tėvų, švietimo skyriaus). Knygos autorė siekia padėti skaitytojams padaryti norimą pažangą. Ji aprašo, kaip į lyderystę įtraukti kuo daugiau asmenų ir sukurti struktūras, leidžiančias pedagogams kartu dirbti ir mokytis bei tinkamai pasidalyti lyderystės atsakomybę.

„Lyderystė – tai gebėjimas padėti mokytis kitiems, mokytis iš kitų ir paveikti kitų mokymąsi. Lyderystė – bendras mokymosi procesas, padedantis siekti mokymosi tikslų“, – knygoje rašo L. Lambert. Ji atskleidžia skirtumą tarp pavaldumo ir abipusiškumo ir moko, kaip pavaldumu grįstus santykius pakeisti abipusiais.

„Dalyvavimas mokyklos veikloje ir įgudimas, pedagogų ir mokinių mokymasis – štai veiksmingos lyderystės pagrindas, padedantis kurti tokią mokyklos kultūros viziją, kuri ne kliudytų, o padėtų mokytojams“, – sako autorė.

Viename iš savo knygos skyrių L. Lambert pateikia realių pavyzdžių, kaip mokyklose mokytojai tapo lyderiais, taip pat aprašo daugybę įvairių lyderystės formų ir būdų, kaip tapti lyderiu. Knygoje galima rasti užduočių, patarimų ir vertinimo lentelių, padėsiančių suprasti, kaip ugdyti lyderystę.

Trečioji projekto „Lyderių laikas“ baigiamajame renginyje pristatyta knyga buvo trijų autorių kolektyvo – Roberto J. Marzano, Timočio Vaterso ir Braeno A. Maknalčio (Robert J. Marzano, Timothy Waters, Brian McNulty) bendras darbas „Veiksminga mokyklų lyderystė“ (angl. „Leadership that Works“). Ją išsamiai pristatė Kauno technologijos universiteto Studijų kokybės ir stebėsenos skyriaus vedėja, lektorė dr. Eglė Katiliūtė.

Anot jos, knyga turėtų patikti tiek humanitarams, tiek tiksliųjų mokslų specialistams, mat leidinyje moksliniai tyrimai puikiai dera su pateikiamais praktiniais patarimais.

Norėdami patenkinti mokyklų vadovų poreikį užtikrinti geresnius mokinių pasiekimus, knygos autoriai atliko tam tikrus kriterijus atitikusių mokslinių tyrimų apie mokyklų lyderystę metaanalizę. Visi jų nagrinėti tyrimai buvo atlikti per 35 metus – nuo 1978 iki 2001 metų. Atlikdami metaanalizę autoriai išnagrinėjo veiksnius, dariusius įtaką daugiau kaip 650 mokyklų direktorių apklausai.

R. J. Marzano, T. Vatersas ir B. A. Maknaltis savo knygoje siekdami pasiūlyti naudingų praktinių patarimų žmonėms, kasdien susiduriantiems su mokyklų lyderystės iššūkiais, apibendrino visas išvadas ir suformulavo konkrečias praktines rekomendacijas.

Svarbiausias šioje knygoje keliamas klausimas – kiek svarbi lyderystė ir kokia jos įtaka mokyklos veiklos rezultatams. Tiksliau – kokį poveikį turi mokinio pasiekimams tos mokyklos vadovo lyderio veikla.

Ką atskleidžia moksliniai tyrimai apie mokyklų lyderystės poveikį mokinių pasiekimams? Kokie konkretūs lyderio veiksmai gali ypač pagerinti mokyklų veiksmingumą? Kaip mokyklų vadovai turėtų taikyti tuos veiksmus kasdienėje mokyklos veikloje ir tuo sudėtingu metu, kai įgyvendinami pokyčiai? Knygoje pateikiami atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų.

Pasibaigus knygų pristatymams, projekto „Lyderių laikas“ ištisas tris dienas trukusią I-ojo etapo baigiamąją konferenciją iškilmingai uždarė Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų biuro vedėjas Ričardas Ališauskas. Jis visiems susirinkusiems padėkojo už dalyvavimą ir palaikymą, kalbėjo apie I-ojo projekto etapo patirtis. Vienas projekto iniciatorių R. Ališauskas drąsiai ištarė taip laukiamus žodžius „Lyderių laikas“ tęsiasi“ ir nuoširdžiai pasidalino savo idėjomis apie II-ojo projekto etapo viziją, tikslus bei laukiančius darbus.