Augančios technologinės galimybės padidino žmonių veiklos jūroje įvairovę ir padarė ją ekonomiškai naudinga, nors vos prieš kelis dešimtmečius tai galėjo atrodyti neįmanoma. Jūros erdvės naudojimas pasauliniu mastu, ypač dėl kontinentinio rifo, suintensyvėjo ir tapo įvairesniu. Kai kuriose rifo vietose ekonominiai reikalavimai jūrų erdvei viršijo jų atitinkamą plotą kelis kartus. Pastaruosius dvidešimtojo amžiaus dešimtmečius ekspertai ir suinteresuotosios šalys reikalavo suderinti jūrų teritorijų planavimą (Marine Spatial Planning – ang.k.). Tai padėtų išvengti konfliktų, gerbti daugybę interesų, būtų politiškai teisinga, ekonomiškai protinga ir atsakinga aplinkos požiūriu.

Jūrų teritorijų planavimas kaip pagrindinė priemonė integruotai jūrų politikai Europos Sąjungoje buvo pabrėžtas Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato plane „Dėl jūrų teritorijų planavimo: Siekiant bendrųjų principų Europos Sąjungoje“ (EB, 2008 m. lapkritis).

Baltijos jūros erdvės planavimas šeštojoje Baltijos jūros regiono šalių ministrų konferencijoje (Gdanskas, Lenkija, 2005 m. rugsėjis) buvo laikomas vienu iš lemiamų veiksnių formuojant Baltijos jūros regiono erdvės plėtrą iki 2030 metų.

Jūros teritorijų planavimas yra erdvinės plėtros Baltijos jūros regione ilgalaikės perspektyvos, parengtos septintajai Baltijos jūros regiono šalių ministrų konferencijai, kuri vyks 2009 m. spalio 16 d. Vilniuje, dalis. Sujungiant jėgas su Helsinkio komisija (HELCOM) ir kitomis atitinkamomis suinteresuotomis šalimis Baltijos jūros regiono šalys yra pasirengusios plėtoti bendrą požiūrį į Baltijos jūros teritorijų planavimą, rengti ir įgyvendinti parodomuosius projektus kai kurioms Baltijos jūros sunkiai dėl konfliktų panaudojamoms sritims.

2007 m. HELCOM Baltijos jūros veiksmų plane (BJVP) jūros teritorijų planavimas pateikiamas kaip procesas siekiant nuoseklesnio žmonių įvairiapusės veiklos, vykstančios Baltijos jūroje, valdymo. BJVP paveda susitariančiosioms šalims bendradarbiaujant su kitomis atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis ir kitais plataus masto ar tarpsektoriniais veikėjais iki 2010 m. parengti, taip pat iki 2012 m. išbandyti, pritaikyti ir įvertinti jūrų teritorijų planavimo principus, grindžiamus ekosistemos požiūriu.

Naujoji ES strategija Baltijos jūros regionui iškelia jūros teritorijų planavimą tarp horizontaliųjų veiksmų, kaip visos strategijos pagrindą, paverčiantį Baltijos jūros regioną aplinką tausojančiu, klestinčiu, prieinamu, patraukliu ir saugiu. Ne mažiau svarbu, kad jūros teritorijų planavimo plėtra Baltijos jūros regione aštuonioms ES valstybėms narėms ir Rusijos Federacijai suteikia bendrų veiksmų galimybę.

2009 m. spalio 15 d. Vilniuje vyksiančiame Baltijos jūros regiono šalių ekspertų ir suinteresuotųjų šalių seminare dėl jūros teritorijų planavimo iššūkių Baltijos jūroje ketinama siūlyti tolesnius veiksmus plėtojant jūros teritorijų planavimą Baltijos jūros regione kartu su ekspertais ir suinteresuotomis šalimis. Taip pat ketinama pabrėžti Baltijos jūros regiono šalių kaip jūrų teritorijų planavimo propaguotojų vaidmenį regione. Seminaro suvestinė bus pateikta septintajai Baltijos jūros regiono šalių ministrų konferencijai spalio 16 d.

Seminaro dalyviai be visų kitų aptars ir šiuos klausimus: