Data: 2011 m. lapkričio 24 d.

Vieta: Klaipėdos verslo aukštoji mokykla (Tilžės g. 46A), Klaipėda

Lisabonos strategijos išvadose yra nurodoma, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės privalo daugiau investuoti į žmogiškuosius išteklius ir skirti didesnį dėmesį visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, nes geresnis pasirengimas suteikia daugiau galimybių įsidarbinant. 2001 m. lapkritį Europos komisijos patvirtintoje Mokymosi visą gyvenimą programoje akcentuojama, jog žinių visuomenė, kartu su platesnėmis ekonominėmis bei socialinėmis tendencijomis ir informacinių technologijų įtaka, suteikia Europos Sąjungos piliečiams daugiau galimybių, o kartu sąlygoja ir naujus iššūkius. Norint pasinaudoti šiomis galimybėmis, reikalingos naujos žinios ir kompetencijos, svarbus ir nuolatinis jų atnaujinimas. Be to, žinios ir kompetencijos yra galingas ekonominio augimo variklis, todėl investavimas į žmones tampa labai svarbus. Kita vertus, žinių visuomenė sąlygoja daugybę grėsmių ir nežinomybę, nes su jos plėtra yra susijusi didesnės nelygybės ir socialinės atskirties grėsmė.

Šiandien Lietuvos, kaip ir visų kitų Europos Sąjungos šalių, švietimo įstaigų pagrindinė misija Mokymosi visą gyvenimą programoje – ne tik parengti kompetentingus specialistus, pasiruošusius kokybiškam ir kūrybiškam darbui ne tik Lietuvoje bei visoje Europos Sąjungos darbo rinkoje, bet ir užtikrinti specialisto konkurencingumą garantuojantį kvalifikacijos palaikymo mechanizmą. Šiam tikslui pasiekti reikalingas glaudus ir ilgalaikis bendradarbiavimas tarp aukštosios mokyklos ir verslo pasaulio; socialinė partnerystė turi apimti visus specialisto rengimo ir kvalifikacijos atnaujinimo etapus ir aspektus.

Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos tikslas

Paminėti Mokymosi visą gyvenimą programos dešimtmetį  ir įgyvendinimo penkerių metų sukaktį, bei aptarti Programos pasiekimus ir su jos įgyvendinimu susijusius aktualius klausimus.

Konferencijos probleminės sritys

Kviečiame Lietuvos ir užsienio mokslininkus, tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovus, Europos komisijos, vyriausybių atstovus, mokymosi visą gyvenimą iniciatyvų dalyvius pasidalinti savo patirtimi plėtojant mokymosi visą gyvenimą mokslinę ir praktinę sferas tokiose probleminėse srityse:

1. Formalus, neformalus ir savaiminis mokymasis ir jo pripažinimo problema.
2. Efektyvus aukštasis mokslas kaip prielaida įsidarbinimui ir 21 amžiaus universalių kompetencijų įgijimui.
3. Mokymosi visą gyvenimą sąsajos su gyvenimo kokybės augimu šalyje.